Skaisčiausios Dievo Motinos cerkvė – yra viena seniausių krikščioniškųjų šventovių Vilniuje. Ji stovi Vilniaus senamiestyje ant Vilnios kranto, netoli Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių.

Paminklinė lenta prie įėjimo į cerkvė skelbia, jog ji buvo pradėta statyti dar 1346 m. Algirdo žmonos, Jogailos motinos, Julijonos iniciatyva. 1415 m. cerkvė tapo soboru ir kartu svarbiausia Lietuvos stačiatikių šventove. Seniausi išlikę cerkvės mūrai siekia XV a. 1511 – 1522 m. cerkvė buvo perstatyta kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio pastangomis.

1609 m. soboras perėjo unitų žinion. Unitai – Rytų apeigų krikščionys, priėmę uniją su Romos katalikų bažnyčia. Po 1748 m. visame Vilniuje siautėjusio gaisro cerkvė smarkiai nukentėjo ir buvo apleista, 1808 m. ji buvo perduota Vilniaus universitetui. Vėliaus cerkvė turėjo daug paskirčių: biblioteka, kareivinės, sandėliai, kalvė...

1865 – 1868 m. architektai Aleksandras Riazanovas ir Nikolajus Čiaginas suteikė pastatui dabartinę išvaizdą ir jis vėl atiteko tikintiesiems.

Cerkvės išorėje, daugiausiai apačioje, bet kai kur ir iki viršaus išliko gotikinio mūro. Interjeras buvo įrengtas rekonstrukcijos metu, jis itin puošnus bei darnus.