Vilniaus Šv. Nikolajaus Stebukladario palaikų Pernešimo cerkvė stovi Vilniuje, Didžiojoje gatvėje, kiek atokiau nuo gatvės grindinio. Ji stovi netoli Šv. Paraskevijos cerkvės bei Vilniaus Rotušės.

Maždaug XIV a. viduryje šią cerkvę vietoj buvusios medinės pastatė kunigaikščio Algirdo antroji žmona Julianija Tverietė. XV a. viduryje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis statyti naujas ir atnaujinti esamas stačiatikių šventyklas, todėl sena ir apgriuvusi Šv. Nikolajaus cerkvė nebuvo atnaujinama, ir tik 1514 m. nauja gotikinė cerkvė buvo pastatyta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio. 1609 – 1827 m. ji priklausė unitams. Per XVIII a. gaisrus sudegė ir buvo restauruota vėlyvojo baroko stiliumi (veikiausiai restauravimo darbuose dalyvavo ir žymusis architektas Jonas Kristupas Glaubica). XIX a. vykdant rusifikacijos programas Michailo Muravjovo nurodymu cerkvė buvo perdirbta rusiškuoju bizantiniu stiliumi. Dar ir dabar koplyčios sienoje yra marmurinė lenta, skirta M. Muravjovui. Cerkvės sienos mūrytos gotikiniu būdu, fasade bei interjere gausu gotikinių detalių.