iVilnius.lt

Liepos 19 13°C

Pagrindinis > Lankytinos vietos

Lietuvos Respublikos Prezidentūra

Atgal į sąrašą
Įvertinimas: 0 iš 5
Telefono nr.: +370 5 266 4073
El. paštas: ekskursijos@prezidentas.lt
Internetinis puslapis:
Darbo valandos: -
Lietuvos Respublikos Prezidentūros rūmų istorija prasidėjo nuo Lietuvos krikšto 1387 m. Tuo metu Jogaila skyrė privilegiją Vilniaus vyskupijai ir padovanojo jai sklypą, kuris, kaip manoma, buvo dabartinės Prezidentūros vietoje. Pirmasis Vilniaus vyskupas Andrius Vasila XIV a. čia pastatė rūmus. Išlikę rašytiniai šaltiniai byloja, kad XVI a. čia buvo įspūdingiausi pastatai po Kareliškosios pilies. XVII – XVIII a. rūmai degė, buvo niokojami per suirutes. XVIII a. vyskupo I. Masalskio užsakymu kai kuriuos rūmų rekonstravimo darbus atliko garsusis architektas L. Stuoka – Gutsevičius. Rūmuose buvo apsistoję nemažai to meto garsiausių ir įtakingiausių žmonių, pavyzdžiui caras Pavelas I, Stanislovas Augustas Poniatovskis, būsimasis Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII...

XIX a. rūmai tapo oficialia Rusijos generalgubernatoriaus buveine. Čia gyveno Koriku pramintas M. Muravjovas. 1812 m. čia gyveno rusų caras Aleksandras ir prancūzų imperatorius Napoleonas.

Dabartinį pavidalą rūmai įgavo 1824 – 1832 m. (architektas Vasilijus Stasovas). Prieš Lenkijai užimant Vilniaus kraštą rūmuose buvo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos telegramų agentūra.

Atkūrus Nepriklausomybę dalį patalpų kurį laiką užėmė Prancūzijos ambasada.

Rūmai yra vėlyvojo klasicizmo (ampyro) stiliaus, pasižymi iškilumu ir monumentalumu. Įdomūs ir meniški rūmų interjerai – Baltoji, Žalioji, Mėlynoji, Pasitarimų salė, Derybų salė, Žemėlapių salė ir, žinoma, Prezidentės darbo kabinetas.

Baltoji salė yra pagrindinė rūmų salė, kurioje vyksta kredencialų teikimas, apdovanojimai, visuomenės susitikimai su Prezidente. Balti paauksuoti baldai buvo pagaminti pagal tikslias rūmų baldų kopijas. Centrinę salės nišą puošia „Laisvės statula“ – gipsinis Laisvės statulos, stovinčios Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus skvere, modelis.

Žaliojoje salėje Prezidentė kasdien posėdžiauja su vyriausiaisiais patarėjais. Salę puošia antikvariniai veidrodžiai (XIX a. pradžia), stiklinė vaza iš imperatoriškojo stiklo fabriko (XIX a. antra pusė), laikrodis (XIX a. antra pusė), poriniai kandeliabrai su deivių figūromis (XIX a. pirma pusė).

Mėlynoji salė pavadinimą gavo dėl mėlynos sienų spalvos, ji yra skirta konfidencialiems Prezidentės pokalbiams.

Pasitarimų salėje Prezidentė posėdžiauja su Seimo, Vyriausybės, įvairių visuomeninių institucijų bei organizacijų atstovais. Sienas puošia Lietuvos Respublikos Prezidentų portretai.

Derybų salėje vyksta oficialių delegacijų susitikimai, derybos. Kesoninės lubos, kurios išliko iš Vyskupų rūmų laikotarpio, - gražiausios ir puošniausios rūmuose. Atkartojantys pro langus matomus vaizdus, ant sienų kabo senojo Vilniaus planai ir buvusios architektūros paminklų bei jų rekonstrukcijų piešiniai.

Žemėlapių salėje stovi neoklasicizmo stiliaus baldų komplektas. Ant sienų kabo Lietuvos valstybės žemėlapių faksimilės iš Vilniaus universiteto Mokslinės bibliotekos kartografijos kolekcijos bei „Alegorinė kompozicija".

Prezidentė savo darbo kabinete priima nedideles svečių delegacijas, taip pat iš čia transliuojami jos pasisakymai ir šventiniai pasveikinimai per televiziją. Už darbo stalo stovi Valstybinė bei Prezidento vėliavos ir kabo Lietuvos Respublikos herbas. Priešingoje sienoje yra židinys, ant kurio stovi antikvariniai dirbiniai, kabo Vytauto Didžiojo paveikslas.

Dar vienas Prezidentūros objektas, kurį tiesiog privaloma aplankyti yra rūmų parkas. Tai vienas seniausių parkų Vilniuje, jo reikšmė ypač svarbi visai Lietuvos architektūros ir želdynų istorijai. Parkas pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1387 metais Jogailos rašte. Vėliau sodas paminėtas jau 1543-aisiais Vilniaus vyskupo Povilo Alšėniškio rašte, kuriame skelbiama apie koplyčios įkūrimą sode prie Vyskupų rūmų. Spėjama, kad ansamblis ne kartą keitėsi, kito ir jo ribos, tačiau labiausiai jis buvo pertvarkytas XIX a. pirmojoje pusėje, kai Lietuva pateko į Rusijos sudėtį. Rekonstruojant parką dalyvavo architektas Ž. Pusjė, pagal jo sukurtą modelį parkas buvo atnaujintas. XIX a. susiformavusi viso ansamblio stilistika išliko iki šių dienų. Prie galinės parką juosiančios mūro sienos buvo atidengtas išlikęs Vilniaus gynybinės sienos fragmentas. Parke išsaugoti svarbūs gamtos paminklai – istoriniai želdynai, tokie kaip šimtamečiai ąžuolai, klevai, liepos. Taip pat parką puošia įvairūs dekoratyviniai krūmai, augalai, vejos.

Prezidentūra įsikėlė į rūmus 1997 m. Prezidentas čia eina savo pareigas ir priima užsienio dignitorius. Rūmų fasadas papuoštas Vyčiu. Kai Prezidentas būna rūmuose virš jų iškeliama Prezidento vėliava. Po Prezidento rūmus organizuojamos nemokamos ekskursijos. Prezidentūroje ir prieš ją esančioje S. Daukanto aikštėje dažnai organizuojami įvairūs renginiai, o kiekvieną sekmadienį 12 valandą S. Daukanto aikštėje rengiamoje vėliavų keitimo ceremonijoje dalyvauja ne tik šiuolaikinėmis paradinėmis uniformomis, bet ir viduramžių šarvais vilkintys Garbės sargybos kuopos kariai.

Lietuvos respublikos prezidentūra Lietuvos respublikos prezidentūra Lietuvos respublikos prezidentūra Lietuvos Respublikos Prezidentūra Lietuvos respublikos prezidentūra

Susijusios vietos

ups