Rasų kapinės yra Vilniaus pietryčiuose, Rasų mikrorajone. Šios kapinės yra vienos seniausių ir svarbiausių Lietuvoje. Rasų kapinės yra Senosios, kurios buvo įkurtos 1796 m. su neogotikine koplyčia ir varpine, ir Naujosios, įkurtos po Pirmojo pasaulinio karo.

Kapinės atsirado todėl, kad iš pradžių kūnus laidota prie bažnyčių, tačiau ilgainiui ėmė stigti vietos, tad pradėta ieškoti vietos priemiesčiuose.

Pradžioje kapinės apjuostos medine tvora, bet po Napoleono žygio jos tiesiog sudegintos. Naująją, mūrinę tvorą pastatė misionieriai 1820 m.

Kapinėse galima aptikti kolumbariumų bei koplyčių. Čia laidoti turtingi bei pasižymėję žmonės. Taip pat gausu įdomių paminklų, kurie, be abejo, skirti mokslo ir meno žmonėms. Netoli M. Romerio kapo yra paminklas garsiam gitaristui, priešais - antkapis su P. Višinskio vardu. Čia amžinojo poilsio atgulė Jonas Basanavičius (1927), Kazys Boruta (1965), Petras Cvirka (1947), M. K. Čiurlionis (1911), Liudas Gira (1946), Juzefo Pilsudskio širdis (1935), Vincas Mykolaitis – Putinas (1967), Mykolas Romeris (1945) ir daugelis kitų mokslui bei menui nusipelniusių veikėjų.

Kapinių teritorijoje yra net kelios kalvelės, viena jų vadinama „Angelų kalneliu“, kadangi čia laidoti vaikai. 1988 m. organizacija „Už gyvybę“ čia pastatė simbolinį paminklą negimusiems kūdikiams – abortų aukoms.

Taigi, Rasos – vienos seniausių bei žymiausių kapinių Lietuvoje, eina jau trečią šimtmetį. Ši vieta vadinama gyvu miesto istorijos paminklu, muziejumi po atviru dangumi ir užima 15 ha plotą.

Kapinės net pritraukia lankytojų, kurie čia atvyksta minint žymių žmonių mirimo metines, taip pat sulaukia ir turistų iš Lenkijos, kurie atvažiuoja aplankyti J. Pilsudskio širdies palaidojimo vietos.