Vilniaus gynybinės sienos bastėja

XVII a. iškilus Maskvos ir švedų grėsmei vėl buvo susirūpinta miesto apsauga, todėl netoli Subačiaus vartų buvo pastatyta bastėja. Bastėja – originalios konstrukcijos renesansinis gynybinis įrenginys. Jį sudaro bokštas, įrengtas miesto gynybinėje sienoje, požeminės patrankų patalpos ir jas jungiantis koridorius, 48 m. ilgio tunelis. Jos paskirtis – artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Ji buvo apgriauta per 1655 – 1661 m. karą su Maskva.
Bėgant laikui baltėjos gynybinė reikšmė sumenko, XIX a. pradžioje carinės administracijos pastangomis buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija virto miesto šiukšlynu, o grioviai ir mūrai buvo užpilti. Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais ji buvo naudojama kaip slėptuvė ir ginklų sandėlis.
Su bastėjos požemiais siejama legenda apie Vilniaus baziliską – slibiną, kurio žvilgsnis galėjo paversti žmogų į akmenį. Prieš Antrą pasaulinį karą buvo populiarios studentų karnavalinės eitynės su baziliko atvaizdu.
Bastėjos grioviai ir mūrai buvo atkasti 1965 – 1970 m. 1985 – 1986 m. bastėja pritaikyta muziejui ir 1987 m. čia atidaryta gynybinių įtvirtinimų ir ginklų ekspozicija, kurioje eksponuojama XV – XIX a. ginklai i ginkluotė: akmeniniai patankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių apsauginiai šarvai. Taip pat yra apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsiveria Vilniaus senamiesčio panorama.